Psalmynas 36

₂Nuodėmė šnabžda giliai širdyje nedoram žmogui,

kuris nepuoselėja Dievo baimės.

₃Kadangi apie save taip gerai mano,

jis galvoja, kad jo kaltė negali būti

nustatyta ir jis liks nenubaustas.

₄Visa, ką jis sako, pikta ir apgaulinga;

jis nemoka išmintingai elgtis ir daryti gera.

₅Jis sumano pikta dar lovoje,

eina kreivu keliu

ir to, kas pikta, nevengia.

₆VIEŠPATIE, tavo gerumas siekia dangų,

tavo ištikimumas – debesis.

₇Tavo teisumas – kaip Dievo kalnai,

tavo sprendimai – kaip jūros gelmės.

VIEŠPATIE, tu rūpiniesi žmogumi ir gyvuliu!

₈Dieve, koks brangus tavo gerumas!

Tavo sparnų pavėsyje mes randame užuovėją,

₉vaišinamės tavo Namų maisto gausybe.

Tu girdai mus iš savo gėrybių upės.

₁₀Tu esi gyvenimo šaltinis,

ir tavo šviesoje matome šviesą.

₁₁Teik savo ištikimą meilę tave pažįstantiems

ir teisumą doros širdies žmonėms.

₁₂Įžūlaus žmogaus koja tenepasiveja manęs,

nedorėlio ranka tenestumdo manęs.

₁₃Antai nedorėliai guli kniūbsti;

parblokšti jie nebegali atsikelti.